Category Posts Navigation

Automobilio vairavimo tamsiu paros metu ypatumai

Posted by baisiaigarsus

Nors keliuose eismo intensyvumas tamsoje sumažėja 10 kartų, tuo metu įvyksta 45-50 proc. visų eismo nelaimių.

Pagrindinė automobilių eismo tamsoje pavojaus priežastis yra blogesnis matomumas dėl nepakankamo kelių apšvietimo ir vairuotojo akinimas priešpriešinių automobilių žibintų šviesa.

Daug sunkumų vairuotojui kelia rūkas. Nepriklausomai nuo paros laiko, įjungus rūke paprastus žibintus, matomumas nepagerėja, nes šviesa, atsispindėjusi nuo smulkiausių rūką sudarančių vandens lašelių, dar labiau pablogina matomumą. Kad rūke būtų geriau matyti, dažnai naudojami rūko žibintai kurie pritvirtinami žemiau pagrindinių, nes rūkas driekiasi šiek tiek virš žemės ir geriausias efektas pasiekiamas tada, kai šviesos pluoštas nukreipiamas tarp kelio ir rūko.

Reikia atsiminti, kad važiuojant rūke visos kliūtys kelyje ir priešpriešiniai automobiliai gali atrodyti esą 2-3 kartus toliau negu iš tikrųjų.

Eismo saugumas tamsiu paros metu labai priklauso nuo teisingai naudojamų apšvietimo prietaisų. Apie 10 proc visų eismo nelaimių esant blogam matomumui įvyksta dėl vairuotojų apakinimo priešpriešinių automobilių žibintų šviesa. Dažniausiai taip įvyksta todėl, kad automobilių vairuotojai pažeidžia žibintų šviesos naudojimo taisykles, arba todėl, kad žibintai blogai pritvirtinti ir sureguliuoti.

Tokiais atvejais matomumas staigiai sumažėja dėl trumpalaikės akies šviesinės adaptacijos, o prasilenkus dėl ilgalaikės tamsinės adaptacijos, todėl vairuotojas nemato kelio ir ant jo esančių daiktų.

Akinimo laipsnis labiausiai priklauso nuo priešpriešinio automobilio žibintų šviesos stiprumo.

Apakinimo laikas priklausomai nuo šviesos šaltinio stiprumo ir apšvietimo sąlygų trunka nuo kelėtos sekundžių ik 4 min. Pavyzdžiui, akinimas gali būti didėjantis tiesioje kelio atkarpoje ir netikėtas kelio lūžyje posūkyje. Antruoju atveju vairuotojas apakinamas beveik visiškai ir ilgesniam laikui. Akinimas dažniausiai trunka 10 s. Per tą laiką automobilis nuvažiuoja nemažą kelio atkarpą (kai greitis. 50 km/h— 140 m, kai greitis 70 km/h —200 m), kurioje gali įvykti kelio nelaimė.

Priešpriešinio prasilenkimo metu vairuotojui biltu geriausia, kad žibintų šviesos pasiskirstytų taip, kad labiausiai būtų apšviesta dešinioji kelio pusė. Kairioji kelio pusė turi būti apšviesta kiek galima mažiau, o žibintų šviesos spindulys nukreipiamas žemiau priešpriešinio automobilio vairuotojo akių.

Žibintų šviesa turi pasiskirstyti taip, kad artima kelio atkarpa būtų apšviesta mažiau negu tolima.

Šaltiniai:

Paslaugos:

Comments are closed.